Celiulitas tai struktūriniai pasikeitimai poodiniame riebaliniame sluoksnyje, kurie sutrikdo mikrocirkuliaciją ir limfos atitekėjimą. Dažniausiai pastebimas ant šlaunų, sėdmenų ar blauzdų, nors gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose, kur yra riebalinio audinio. Celiulitas dažnai pasitaiko moterims, labai retais atvejais gali išsivystyti ir vyrams.
Tikslios celiulito atsiradimo priežastys iki galo nėra nustatytos. Anatomiškai celiulito atsiradimas gali būti grindžiamas jo pasiskirstymo pagrindu tarp lyčių bei struktūrine vyrų ir moterų riebalinio bei jungiamojo audinio ypatumais. Pagal šią hipotezę, dėl intensyvaus riebalų kaupimosi paodyje silpnesnis, būdingas moterims, jungiamasis audinys neišlaiko riebalinių ląstelių spaudimo, pakenkiamas paodis ir pradeda formuotis celiulitas.
Kita hipotezė teigia, kad odos nelygumai atsiranda dėl vertikaliai orientuotų kolageno (jungiamojo audinio) skaidulų ištempimo, kas susilpnina jungiamąjį audinį ir sąlygoja riebalinio audinio prasiveržimą pro jį.
Aiškiai žinoma, kad celiulitas vystosi laipsniškai, pereidamas įvairias pakopas.
Kai jungiamieji audiniai, tampa silpni ir deformuojasi dėl sulėtėjusios cirkuliacijos ir limfos nutekėjimo, tuomet atsiranda ploteliai, kuriuose limfos ir kraujo, esančio smulkiuose kapiliaruose, tekėjimo greitis smarkiai sumažėja arba visai išnyksta. Riebalinio sluoksnio ląstelės sustorėja, išburksta, pradeda spausti aukščiau esančius odos sluoksnius.
Susiformuoja rausvi, patinę, įtempti mazgeliai. Vėliau išsivysto antroji fazė - oda primena apelsino žievelę ar dygsniuotą antklodę.
Iš pradžių nepastebima apelsino žievelė virsta gumburiuota, suglebusia, raukšlėta oda - deformacija matyti plika akimi. Pakitimų dažniausiai būna ant šlaunų, sėdmenų, juosmens ir kryžkaulio srityse, ant kelių, kartais - pečių, viršutinės nugaros ir apatinės pilvo dalies srityse, ypač užpakalinėje kaklo dalyje - atsiranda vadinamasis bizono sprandas. Šąla kojos, vargina mėšlungis, sunkumo jausmas, tirpsta ir tempia sąnarius.
|
